eilinį kartą. ačiū world_against_me už nuorodą.
keleto skirtingų konfesijų šventikai sako maždaug tą patį: pasaulietiškumas kaltas dėl šeimų ir gimstamumo mažėjimo europoje, tai yra neatsakingų hedonistiškų individų kaltė, ir todėl europa išnyks, nes musulmonai dauginasi greičiau. žodžiu, yra piešiama gąsdinanti priežastinių ryšių grandinė: sekuliarizacija --> gimstamumo mažėjomas --> populiacijos ir mūsų civilizacijos krizė.
„Ką bepasirinktumėte – žydus, krikščionis ar musulmonus – kuo bendruomenė yra religingesnė, tuo didesnės šeimos. Labiausiai religiją šiais laikais puola naujieji darvinistai,“ – sakė Britanijos vyriausiasis rabinas.
tobulas pavyzdys to, apie ką jau ne kartą rašiau: koreliacijos supainiojimą su priežastiniu ryšiu. kas su kuo susiję -- ne sekuliarizacija, o visuomenės modernėjimas lemia gimstamumo mažėjimą - pasako socialinių tyrimų instituto tyrėja to pačio straipsnio pabaigoje. bet čia prisiminiau skaitytą straipsnį ir jo komentarą apie kitokias sąsajas tarp religijos ir gyvenimo sąlygų.
straipsnis ilgas ir gana suveltas, bet jo esmę galima nusakyti trumpai: bičiukas surinko krūva statistinių duomenų apie išsivysčiusio pasaulio šalių religingumą ir socialines sąlygas (žmogžudystes, paauglių abortų skaičių, gyvenimo trukmę, skurdo lygį, kalinių skaičių, ir taip toliau) ir juos palygino. anot jo, nereligingos šalys -- dauguma vakarų europos valstybių, pavyzdžiui, pirmauja pagal visuomenės gerovės rodiklius. ekonomiškai, o gal tiksliau - kariniu požiūriu pajėgi jav, kuri, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis, yra itin religinga, atsilieka nuo vakarų europos pagal krūvą gerovės rodiklių. peršasi išvada, kad religingumas _natūraliai_ mažėja, kylant gyvenimo lygiui, nes žmonėms nebereikia nematomų draugų, kai jie savo visuomenėje jaučiasi saugūs. ir atvirkščiai -- stresas, nesaugumas ir skurdas skatina antgamtinės pagalbos poreikio didėjimą. o tai, kad skurdas (ergo, šeimos planavimo priemonių neprieinamumas, darbo jėgos poreikis, išsilavinimo stoka) tampriai susijęs su didesniu gimstamumu (ir didesniu kūdikių mirtingumu, be abejo) žinoma ir man, ne sociologei.
tad anksčiau minėtą priežastinių ryšių grandinę galima perpiešti taip:
gyvenimo lygio prastėjimas --> religingumo ir gimstamumo padidėjimas
tikiuosi, kad tai ne tai, ko jie siekia.
